Spartus mokslo ir technikos šuolis XX ir XXI
amžiuje suteikė žmonijai galimybę siekti didžiulės pažangos. Visi stengiamės
kuo patogiau gyventi, o skubėdami tas gėrybes pasiekti, užmirštame apie mūsų biologinį
egzistavimą. Beje, kaskart dažniau pastebime, kad toks greitas civilizacijos
vystymasis kelia įvairių pavojų. Kyla daug abejonių dėl žmonių ir viso pasaulio
ateities. Kalbant liaudies kalba: „Žmogus tai toks sutvėrimas, kuriam visko
visada mažai, gi žvėrelis - pasirūpina sau maisto tik tiek, kad save ir savo
vaikus pasotintų“. O mes imame iš Žemės daugiau, nei mums iš tikrųjų reikia,
nepergalvotai, nesaikingai. Paliekame – suniokotą, užterštą gamtą; gaminamės
daiktus, kurie neva palengvina mums gyvenimą, o iš tikrųjų – palaipsniui mus
luošina ir sukelia ligas, kurių labai dažnai nesugebame laimėti. Mūsų
skubėjimas siekti materialinės gerovės sekina ir mūsų psichinę sveikatą.
Viename Lietuvos portale radau teiginį, jog
šiuolaikinio žmogaus protas pernelyg greitai tobulina mokslą bei techniką, kad
žmogaus organizmas – kaip biologinis objektas, kuriame evoliucijos
užprogramuoti procesai vyksta kur kas lėčiau – galėtų viską prisisavinti be
nuostolių. Taigi, čia ir glūdi civilizacijos ligų priežastis: aplinka, kurioje
gyvename verčia mus prisitaikyti tam tikroms sąlygoms, tačiau mūsų organizmai,
deja, dažnai užmesto krūvio - nepakelia.
Civilizacijos ligas sukelia nuolatinis stresas, fizinio aktyvumo stoka,
netaisyklinga mityba, žalingi įpročiai (rūkymas, alkoholio vartojimas,
narkotikai), gamtos užteršimas kenksmingomis medžiagomis, elektromagnetiniai
laukai, radiacija ir t.t. Mūsų amžiaus ligos tai: širdies ir kraujagyslių (arterinė
hipertenzija, miokardo infarktas, aterosklerozė), cukrinis diabetas, lėtinė
obstrukcinė plaučių liga, osteoporozė, piktybiniai navikai (vėžio ligos),
opaligė, cukraligė, nutukimas ir dar daug kitų. Tamtikra, virusinių ligų
plitimui palanki, terpė (susilpnėjusi žmogaus imuninė sistema, cheminė tarša,
laisvas žmonių persikėlimas iš valstybės į valstybę, iš žemyno į žemyną)
leidžia vystytis (mutuoti) vis naujesniems virusams ir bakterijoms,
sukeliančioms ligas, galinčias pakirsti vienu metu tūkstančius gyvybių (pvz., ŽIV
arba pastaruoju metu garsusis „kiaulių gripo“ virusas – AH1N1).
Anksčiau išvardinti faktoriai, sukeliantys ligas - labiau susiję su
didmiesčiais, todėl akivaizdu, kad pastebimi skirtumai tarp kaimo ir miesto
gyventojų susirgimų šiomis ligomis skaičiaus.
Punsko ambulatorijos gydytoja, Janina Paransevičienė teigia, kad Punsko
valsčiaus gyventojams grėsmė mažesnė, tačiau ir mums civilizacijos ligos
nesvetimos. Dažniausiai mūsų krašte pastebimos civilizacijos ligos tai: arterinė
hipertenzija – ilgalaikis
arterinio
kraujospūdžio (AKS) padidėjimas, cukraligė, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, kurią
sukelia rūkymas; navikai, opaligė, alerginės ligos. Tikriausiai jų mažiau, nei
didžiuosiuose miestuose, bet vistik kelia nerimą. Mūsų krašto gyventojų
dažniausia mirties priežastis yra širdies ir kraujagyslių ligos.
Gydytojai yra nustatę, kad
daugeliu atvejų, civilizacijos ligų galima išvengti arba bent jas nuslopinti
keliant atsparumą ir taikant atitinkamą profilaktiką. Žmogus turi tik
įsisąmoninti, kad reikia laikytis sveiko gyvenimo būdo: aktyviai leisti laisvą
laiką, atitinkamai maitintis, vengti svaigiųjų medžiagų (alkoholio, cigarečių,
narkotikų), vengti streso. Ir nebijoti (bei netingėti) tikrinti savo sveikatos
būklės profilaktiniais tyrimais.
Civilizacijos ligos vis dažniau užklumpa jaunus žmones, todėl tikslinga
taikyti ligų profilaktiką. Juk tikriausiai maloniau saugotis susirgimų, negu juos
gydyti. Kuo anksčiau liga išaiškinama, tuo lengviau su ja susidoroti.
J. Paransevičienės nuomone, kiekvienas atsakingas žmogus turėtų rūpintis
savo sveikata pats, o medicinos darbuotojų užduotis – jam tame padėti. Profilaktika
– tai ypatingas ginklas, kuriuo galime apsiginti nuo daugelio ligų arba
nuslopinti jų poveikį organizmui. Todėl kiekvienas, be didesnio raginimo,
turėtų ateiti pas šeimos gydytoją ir pamatuoti arterinį kraujospūdį, cukraus, cholesterolio
kiekį kraujuje, atlikti širdies elektrokardiogramą (tai galima atlikti
kiekvieną dieną nemokamai), o ne laukti, kol atsiras ligų simptomai.
Punsko ambulatorija yra viešoji valsčiaus įstaiga, dirba čia tik pirmojo
kontakto gydytojas. Nėra jokių specialistų, galinčių padėti nustatyti tam
tikras ligas ir tinkamai jas gydyti arba taikyti profilaktiką. Specialistų
tenka ieškotis poliklinikose.
Paskutinius kelis metus iš eilės Punsko ambulatorijos gydytojai pavyksta pasikviesti
pavienius specialistus pasitelkiant farmacines įmones, pvz.: kardiologą, urologą,
diabetologą, neurologą, pulmonologą. Jie atvyksta čia kasmet, vieną kartą per
metus. Punsko ambulatorija dalyvauja širdies ir kraujagyslinių ligų
profilaktinėje programoje: matuojamas cholesterolis, cukraus kiekis kraujuje,
paciento svoris. Be to, kasmet atvyksta specialus autobusas su įranga
mamografijos tyrimams atlikti. Šis tyrimas atliekamas nemokamai moterims nuo
50-69-erių kas du metai. Pas ginekologus (arčiausiai – Seinuose arba
Šipliškėse) moterys gali atlikti citologinį tyrimą, kuris nemokamai prikaluso
moterims nuo 25 iki 59 metų 1 kartą per 3 metus.
Paklausus, kodėl būtent Šipliškių, o ne Punsko valsčiaus ambulatorijoje
kartą per savaitę veikia ginekologinis kabinetas, gavau atsakymą, jog Šipliškių
valsčiaus ambulatorija veikia kitais principais, mat ji nėra viešoji įstaiga,
todėl čia yra kitoks lėšų paskirstymas. Šipliškių ambulatorijoje buvo išskirtas
ir specialiai įrengtas kabinetas, ir sudarytos sąlygos dirbti būtent šiam
specialistui.
Punsko valsčius iš tikrųjų
nėra didelis (apie 4,5 tūkst. gyventojų), todėl ir lėšos skirtos Punsko
ambulatorijai – kuklios. J. Paransevičienė ir ambulatorijoje dirbančios seselės
verčiasi tuo, ką turi. Gydytoja stengiasi stebėti ir įsigilinti į mūsų pacientų
ligas, o reikalui esant, skirti nukreipimus pas specialistus, laboratoriniams
tyrimams.
Per pastaruosius metus Punsko ambulatorijos gydytoja atidžiau stebi tam
tikras pacientų ligas ir prieina išvados, kad iš tikrųjų - reikia būti budriam.
Oficialių duomenų ambulatorija nekaupia, tačiau pastebimas tam tikrų ligų (jas
priskiriame civilizacijos ligoms) progresavimas. Tarkim, tik praėjusiais, 2008
metais buvo diagnozuota 115 susirgimų cukralige ir 36 vėžio liga. Galbūt toki
rezultatai yra dėl to, kad šiuo metu greičiau galima tas ligas ištirti tamtikrų
tyrimų dėka. Galbūt anksčiau žmonės mirdavo „nežinia nuo ko“, nes dar nesugebėta
jų taikliai diagnozuoti. Tačiau J. Paransevičienė drįsta teigti, kad
civilizacijos ligų nuošimtis mūsų krašte didėja.
Mūsų visuomenė nėra izoliuota nuo pasaulio; ir mus pasiekia žalingi
poveikiai: narkotikai, ypač sparčiai plinta alkoholizmas, rūkymas. Ir mes patys
pastebime, kad gyvename greitą gyvenimą, patiriame stresą dėl darbovietės,
pareigų, šeimos išlaikymo ir pan.; naudojamės visais patogumais, kuriuos teikia
išsivysčiusios technologijos. Mažiau judame – daugiau sėdime prie kompiuterio,
televizoriaus, visur važiuojame automobiliais, viešuoju transportu; nuolat
vartojame mobilius telefonus. Blogai maitinamės – kad tik greičiau ir patogiau:
perkame perdirbtą, konservuotą maistą. Sunegalavus – tuojau griebiamės įvairių
medikamentų, nors kartais pakanka tik gerai išsimiegoti ir pailsėti. Dauguma
piktnaudžiauja alkoholiu ir cigaretėmis, kai kurie – narkotikais. Jaučiame, kad
elgiamės neteisingai, tačiau nesugebame ar nenorime gyventi kitaip. Visi
galvojame: „Esu sveikas ir nieko blogo man neatsitiks, o ir jeigu – manim
pasirūpins gydytojai“, tačiau iš tikrųjų – mes patys esame savo gyvenimo ir sveikatos
kalviai.
Gerus įpročius reikia lavinti nuo pat užgimimo, tikina gydytoja J.
Paransevičienė. Labai svarbu, kad gimusį kūdikį mama maitintų krūtimi, o
vėliau, mažą vaiką - sveiku, savo pagamintu maistu. Mūsų gyvenamojoje aplinkoje
nesunku pasirūpinti kaimiškų, beveik ekologiškų produktų, iš kurių galima
pasigaminti daug sveikesnį maistą. Tarkim, kokią maistinę vertę turi vaikiškos
sriubytės, kurios stovi parduotuvės lentynose ištisus metus? Ar naminė sriuba
išstovėtų šitaip mėnesį? – mąsto gydytoja. Geriau vartoti mūsų vaisius ir
daržoves, nei pvz., importinius bananus, apelsinus, kurie yra atitinkamai
užkonservuoti tam, kad nesugestų.
Žalingų medžiagų, veiksnių ir įpročių neišvengsime, tačiau reikia juos
minimalizuoti. Civilizacijos gėrybėmis privalu naudotis saikingai ir protingai.
Gyvename vieną gyvenimą, ar jis bus ilgas, sveikas ir laimingas – priklauso nuo
mūsų pačių. Gerbkime savo organizmą; patys gyvendami teisingai, - rūpinkimės ir
kitų sveikata. Gerus įpročius skiepykime savo vaikams.
Božena Bobinienė
Brak komentarzy:
Prześlij komentarz