środa, 6 czerwca 2012

Civilizacijos ligos ir jų profilaktika Punsko valsčiuje


Spartus mokslo ir technikos šuolis XX ir XXI amžiuje suteikė žmonijai galimybę siekti didžiulės pažangos. Visi stengiamės kuo patogiau gyventi, o skubėdami tas gėrybes pasiekti, užmirštame apie mūsų biologinį egzistavimą. Beje, kaskart dažniau pastebime, kad toks greitas civilizacijos vystymasis kelia įvairių pavojų. Kyla daug abejonių dėl žmonių ir viso pasaulio ateities. Kalbant liaudies kalba: „Žmogus tai toks sutvėrimas, kuriam visko visada mažai, gi žvėrelis - pasirūpina sau maisto tik tiek, kad save ir savo vaikus pasotintų“. O mes imame iš Žemės daugiau, nei mums iš tikrųjų reikia, nepergalvotai, nesaikingai. Paliekame – suniokotą, užterštą gamtą; gaminamės daiktus, kurie neva palengvina mums gyvenimą, o iš tikrųjų – palaipsniui mus luošina ir sukelia ligas, kurių labai dažnai nesugebame laimėti. Mūsų skubėjimas siekti materialinės gerovės sekina ir mūsų psichinę sveikatą.

Viename Lietuvos portale radau teiginį, jog šiuolaikinio žmogaus protas pernelyg greitai tobulina mokslą bei techniką, kad žmogaus organizmas – kaip biologinis objektas, kuriame evoliucijos užprogramuoti procesai vyksta kur kas lėčiau – galėtų viską prisisavinti be nuostolių. Taigi, čia ir glūdi civilizacijos ligų priežastis: aplinka, kurioje gyvename verčia mus prisitaikyti tam tikroms sąlygoms, tačiau mūsų organizmai, deja, dažnai užmesto krūvio - nepakelia.

Civilizacijos ligas sukelia nuolatinis stresas, fizinio aktyvumo stoka, netaisyklinga mityba, žalingi įpročiai (rūkymas, alkoholio vartojimas, narkotikai), gamtos užteršimas kenksmingomis medžiagomis, elektromagnetiniai laukai, radiacija ir t.t. Mūsų amžiaus ligos tai: širdies ir kraujagyslių (arterinė hipertenzija, miokardo infarktas, aterosklerozė), cukrinis diabetas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, osteoporozė, piktybiniai navikai (vėžio ligos), opaligė, cukraligė, nutukimas ir dar daug kitų. Tamtikra, virusinių ligų plitimui palanki, terpė (susilpnėjusi žmogaus imuninė sistema, cheminė tarša, laisvas žmonių persikėlimas iš valstybės į valstybę, iš žemyno į žemyną) leidžia vystytis (mutuoti) vis naujesniems virusams ir bakterijoms, sukeliančioms ligas, galinčias pakirsti vienu metu tūkstančius gyvybių (pvz., ŽIV arba pastaruoju metu garsusis „kiaulių gripo“ virusas – AH1N1).

Anksčiau išvardinti faktoriai, sukeliantys ligas - labiau susiję su didmiesčiais, todėl akivaizdu, kad pastebimi skirtumai tarp kaimo ir miesto gyventojų susirgimų šiomis ligomis skaičiaus.

Punsko ambulatorijos gydytoja, Janina Paransevičienė teigia, kad Punsko valsčiaus gyventojams grėsmė mažesnė, tačiau ir mums civilizacijos ligos nesvetimos. Dažniausiai mūsų krašte pastebimos civilizacijos ligos tai: arterinė hipertenzija – ilgalaikis arterinio kraujospūdžio (AKS) padidėjimas, cukraligė, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, kurią sukelia rūkymas; navikai, opaligė, alerginės ligos. Tikriausiai jų mažiau, nei didžiuosiuose miestuose, bet vistik kelia nerimą. Mūsų krašto gyventojų dažniausia mirties priežastis yra širdies ir kraujagyslių ligos.

Gydytojai yra nustatę, kad daugeliu atvejų, civilizacijos ligų galima išvengti arba bent jas nuslopinti keliant atsparumą ir taikant atitinkamą profilaktiką. Žmogus turi tik įsisąmoninti, kad reikia laikytis sveiko gyvenimo būdo: aktyviai leisti laisvą laiką, atitinkamai maitintis, vengti svaigiųjų medžiagų (alkoholio, cigarečių, narkotikų), vengti streso. Ir nebijoti (bei netingėti) tikrinti savo sveikatos būklės profilaktiniais tyrimais.

Civilizacijos ligos vis dažniau užklumpa jaunus žmones, todėl tikslinga taikyti ligų profilaktiką. Juk tikriausiai maloniau saugotis susirgimų, negu juos gydyti. Kuo anksčiau liga išaiškinama, tuo lengviau su ja susidoroti.
J. Paransevičienės nuomone, kiekvienas atsakingas žmogus turėtų rūpintis savo sveikata pats, o medicinos darbuotojų užduotis – jam tame padėti. Profilaktika – tai ypatingas ginklas, kuriuo galime apsiginti nuo daugelio ligų arba nuslopinti jų poveikį organizmui. Todėl kiekvienas, be didesnio raginimo, turėtų ateiti pas šeimos gydytoją ir pamatuoti arterinį kraujospūdį, cukraus, cholesterolio kiekį kraujuje, atlikti širdies elektrokardiogramą (tai galima atlikti kiekvieną dieną nemokamai), o ne laukti, kol atsiras ligų simptomai.
Punsko ambulatorija yra viešoji valsčiaus įstaiga, dirba čia tik pirmojo kontakto gydytojas. Nėra jokių specialistų, galinčių padėti nustatyti tam tikras ligas ir tinkamai jas gydyti arba taikyti profilaktiką. Specialistų tenka ieškotis poliklinikose.

Paskutinius kelis metus iš eilės Punsko ambulatorijos gydytojai pavyksta pasikviesti pavienius specialistus pasitelkiant farmacines įmones, pvz.: kardiologą, urologą, diabetologą, neurologą, pulmonologą. Jie atvyksta čia kasmet, vieną kartą per metus. Punsko ambulatorija dalyvauja širdies ir kraujagyslinių ligų profilaktinėje programoje: matuojamas cholesterolis, cukraus kiekis kraujuje, paciento svoris. Be to, kasmet atvyksta specialus autobusas su įranga mamografijos tyrimams atlikti. Šis tyrimas atliekamas nemokamai moterims nuo 50-69-erių kas du metai. Pas ginekologus (arčiausiai – Seinuose arba Šipliškėse) moterys gali atlikti citologinį tyrimą, kuris nemokamai prikaluso moterims nuo 25 iki 59 metų 1 kartą per 3 metus.

Paklausus, kodėl būtent Šipliškių, o ne Punsko valsčiaus ambulatorijoje kartą per savaitę veikia ginekologinis kabinetas, gavau atsakymą, jog Šipliškių valsčiaus ambulatorija veikia kitais principais, mat ji nėra viešoji įstaiga, todėl čia yra kitoks lėšų paskirstymas. Šipliškių ambulatorijoje buvo išskirtas ir specialiai įrengtas kabinetas, ir sudarytos sąlygos dirbti būtent šiam specialistui.

Punsko valsčius iš tikrųjų nėra didelis (apie 4,5 tūkst. gyventojų), todėl ir lėšos skirtos Punsko ambulatorijai – kuklios. J. Paransevičienė ir ambulatorijoje dirbančios seselės verčiasi tuo, ką turi. Gydytoja stengiasi stebėti ir įsigilinti į mūsų pacientų ligas, o reikalui esant, skirti nukreipimus pas specialistus, laboratoriniams tyrimams.

Per pastaruosius metus Punsko ambulatorijos gydytoja atidžiau stebi tam tikras pacientų ligas ir prieina išvados, kad iš tikrųjų - reikia būti budriam. Oficialių duomenų ambulatorija nekaupia, tačiau pastebimas tam tikrų ligų (jas priskiriame civilizacijos ligoms) progresavimas. Tarkim, tik praėjusiais, 2008 metais buvo diagnozuota 115 susirgimų cukralige ir 36 vėžio liga. Galbūt toki rezultatai yra dėl to, kad šiuo metu greičiau galima tas ligas ištirti tamtikrų tyrimų dėka. Galbūt anksčiau žmonės mirdavo „nežinia nuo ko“, nes dar nesugebėta jų taikliai diagnozuoti. Tačiau J. Paransevičienė drįsta teigti, kad civilizacijos ligų nuošimtis mūsų krašte didėja.

Mūsų visuomenė nėra izoliuota nuo pasaulio; ir mus pasiekia žalingi poveikiai: narkotikai, ypač sparčiai plinta alkoholizmas, rūkymas. Ir mes patys pastebime, kad gyvename greitą gyvenimą, patiriame stresą dėl darbovietės, pareigų, šeimos išlaikymo ir pan.; naudojamės visais patogumais, kuriuos teikia išsivysčiusios technologijos. Mažiau judame – daugiau sėdime prie kompiuterio, televizoriaus, visur važiuojame automobiliais, viešuoju transportu; nuolat vartojame mobilius telefonus. Blogai maitinamės – kad tik greičiau ir patogiau: perkame perdirbtą, konservuotą maistą. Sunegalavus – tuojau griebiamės įvairių medikamentų, nors kartais pakanka tik gerai išsimiegoti ir pailsėti. Dauguma piktnaudžiauja alkoholiu ir cigaretėmis, kai kurie – narkotikais. Jaučiame, kad elgiamės neteisingai, tačiau nesugebame ar nenorime gyventi kitaip. Visi galvojame: „Esu sveikas ir nieko blogo man neatsitiks, o ir jeigu – manim pasirūpins gydytojai“, tačiau iš tikrųjų – mes patys esame savo gyvenimo ir sveikatos kalviai.

Gerus įpročius reikia lavinti nuo pat užgimimo, tikina gydytoja J. Paransevičienė. Labai svarbu, kad gimusį kūdikį mama maitintų krūtimi, o vėliau, mažą vaiką - sveiku, savo pagamintu maistu. Mūsų gyvenamojoje aplinkoje nesunku pasirūpinti kaimiškų, beveik ekologiškų produktų, iš kurių galima pasigaminti daug sveikesnį maistą. Tarkim, kokią maistinę vertę turi vaikiškos sriubytės, kurios stovi parduotuvės lentynose ištisus metus? Ar naminė sriuba išstovėtų šitaip mėnesį? – mąsto gydytoja. Geriau vartoti mūsų vaisius ir daržoves, nei pvz., importinius bananus, apelsinus, kurie yra atitinkamai užkonservuoti tam, kad nesugestų.
Žalingų medžiagų, veiksnių ir įpročių neišvengsime, tačiau reikia juos minimalizuoti. Civilizacijos gėrybėmis privalu naudotis saikingai ir protingai. Gyvename vieną gyvenimą, ar jis bus ilgas, sveikas ir laimingas – priklauso nuo mūsų pačių. Gerbkime savo organizmą; patys gyvendami teisingai, - rūpinkimės ir kitų sveikata. Gerus įpročius skiepykime savo vaikams.

Božena Bobinienė

Brak komentarzy:

Prześlij komentarz