Padovanokim vaikui žaislą

Vaikystė – spalvingas nerūpestingumo, žaidimų laikotarpis. Ji kupina emocijų, ieškojimų ir atradimų, neužmirštamų minučių ir įspūdžių. Į atmintį įstringa laimingiausi momentai, gražiausi jausmai, artimi ir mylimi žmonės ir, be abejo, vieta, kurioje gyvenome, bei daiktai, kuriais žaidėme.
Prisimenu, kaip su broliu išlėkdavom į kiemą ir žaisdavom susigalvotus žaidimus. Pavyzdžiui, ūkį: pagaliukais aptverdavom “sklypą”, išskirdavom “tvartus”, “kluonus”. Mūsų “laukuose” ganėsi karvės ir kiaulės (įvairių ilgių pagaliukai). “Šienaudavom” – priraudavom žolės, sustatydavom “kūgius”, kad išdžiūtų, o vėliau brolis vieninteliu savo plastmasiniu traktorium vežiodavo tą šieną į “kluonus”. Kitąsyk su kaimynų vaikais žaisdavom krautuvę. Susiieškodavom lentgalių lentynoms, į tuščias konservų skardines prisiberdavom žemės – “miltų”, smėlio – “cukraus”, akmenukų – “žirnių”. Burtų būdu nustatydavom, kas bus pardavėjas. Juk tai buvo svarbiausias ir įdomiausias vaidmuo: jis viską svėrė, matavo, skaičiavo “pinigus” – lapus. Likusieji buvo pirkėjai.
Tai tik du pavyzdžiai, kaip prieš keliasdešimt metų vaikai leisdavo laisvalaikį. Žaislų turėjome labai mažai, bet puikiai juos atsimenu: rožinį plastmasinį arkliuką ant ratukų, meškiną, prikimštą drožlių, ir vienintelę lėlę. Apgailestaudavau, kad ji neturi ilgų kasų, užtat įvairiais būdais bandžiau jai prailginti plaukus, pvz., prisegdavau siūlų. Brolis didžiavosi vienu savo traktorium ir sunkvežimiu.
Mūsų vaikystės laikais neturėjome spalvotų, įmantrių žaislų, namuose nebuvo spalvotosios televizijos, interneto, ne tik mobiliųjų – bet išvis telefonų. Tačiau mes nenuobodžiavome, ieškodavom sau užsiėmimų, savo žaidimams naudodavom paprasčiausius daiktus. Didžiąją laisvalaikio dalį praleisdavome lauke – kieme, laukuose, aplinkinėse giraitėse, prie ežero, upės, kūdros. Tai turėjo ir teigiamą poveikį mūsų vystymuisi: reikėjo vaizduotės sugalvoti sau užsiėmimą, be to, ištisas dienas praleisdavom gamtoje, o ne patalpose.

Kuo šiandien žaidžia vaikai?
Pasirinkimas – begalinis. Jau nuo kūdikystės vaikams siūloma tūkstančiai įvairiausių žaislų. Ir tai nėra kaip seniau – tik lėlės ir tik mašinytės. Dabar žaislai skirstomi į grupes: interaktyvieji (elektroniniai – tie, kurie cypia, žybčioja, groja, dainuoja, patys juda); lavinamieji (įvairios kaladėlės, dėlionės); reklamuojami televizijoje (firminiai, animacinių filmų herojai); stalo (šaškės, šachmatai, „Monopolis“) ir kompiuteriniai (Play Station) žaidimai; žaislų kolekcijos (Littlest Pet Shop, Hot Wheels).
Taigi rinktis yra iš ko, tik ar visada renkamės teisingai ir protingai? Į ką reikėtų kreipti dėmesį perkant savo atžaloms žaislus?
Be abejo, žaislai ir žaidimai – tai, kuo vaikai užsiima laisvalaikiu – turi didžiulę reikšmę vaikų ugdymui. Geri žaislai turėtų padėti vaikams geriau pažinti aplinką, mokyti koordinuoti rankas ir akis, skatinti mąstymą, bendravimą su kitais. Vaikas mokosi, kaip sugyventi, dalintis ir atleisti, kaip spręsti įvairias žaidimo užduotis grupėje. Žaislų, padedančių atskleisti jauno žmogaus gabumus, pasirinkimas mūsų parduotuvėse yra nemažas, tačiau yra ir tokių, kurie gali kelti tėvų susirūpinimą.

Ko reikėtų vengti perkant vaikui žaislą?
Berniukai mėgsta žaislinius ginklus, monstrus, įvairių nuotykių filmų herojus – kovotojus (Spaidermenas, Betmenas, Star Wars kariai); kovinius kompiuterinius žaidimus, kuriuose herojai turi po kelias gyvybes. Deja, mokslininkai nustatė, kad koviniai žaidimai skatina agresiją: muštynes, tyčiojimąsi, nepagarbą kitiems, žiaurumo ir smurto protrūkius. Pirkdami tokius žaislus ar kompiuterinius žaidimus, nesąmoningai parodome vaikams, kad bet kokį ginčą ar kivirčą geriausiai spręsti ginklu. Ypač kompiuteriniai koviniai žaidimai pilni prievartos ir smurto vaizdų. Kompiuterinis žaidimas vaiką įtraukia, jis negali sustoti žaidęs, o jei žaidimas nesiseka – vaikas tampa piktas, irzlus, agresyvus.
Stebėdama savo dukras, matau, kad ne tik koviniai kompiuteriniai žaidimai veikia psichiką. Pats ilgalaikis “sėdėjimas” prie kompiuterio kelia irzlumą, kartais galima sakyt, kad ir agresiją. Iš tiesų vaikas įsigilina į žaidimą, nori pereiti vis daugiau ir aukštesnes pakopas, ir negali atsitraukti nuo monitoriaus. Dėl to būtina skirstyti laiką ir stengtis jį riboti.
Daug priešiškų nuomonių skelbiama apie Barbes, Bratz, My Scene lėles, primenančias princeses ar manekenes. Vieni teigia, kad šios lėlės daugiau kenkia, nei lavina. Šios pernelyg išsidažiusios, grakščios, išpustytos lėlės mažų mergaičių akyse yra idealios merginos, moters įvaizdis. Kai kurie mokslininkai tvirtina, kad toks idealios figūros įvaizdis skatina jaunas mergaites siekti tokio pat tobulo kūno (jos laikosi kartais drastiškų dietų, kurios veda prie mitybos sutrikimų, pvz., anoreksijos), Barbių gerbėjos užauga savimylos, o ne būsimos rūpestingos žmonos ir motinos. Vėlgi kiti sako, kad mažosios Barbių savininkės yra aukštesnio intelekto, valingos ir didesnės optimistės nei tos mergaitės, kurios tokių lėlių neturėjo. Be to, Barbė disciplinuoja – kokį nors kitą žaislą galima užmiršti ir numesti kur nors į kampą, o juk su gražuole Barbe taip elgtis negalima.

Pirkdami kad ir paprasčiausią žaisliuką, būtinai perskaitykime jo etiketę
Svarbiausia, kad daiktas, kurį duodame vaikui į rankas, būtų saugus, pagamingas iš nekenksmingų medžiagų. Todėl būtinai skaitykime etiketes. Jose rasime informaciją, kokiai amžiaus grupei produktas yra skirtas, pvz., tinkamas vartoti vaikams nuo gimimo iki 3 metų (ženklas 0-3) arba nuo 3 metų (ženklas 0-3 išbrauktas). Labai svarbus etiketėje yra CE ženklas – nurodantis, kad tam tikras žaislas, pagamintas Europoje ar kur kitur, atitinka Europos Sąjungos saugumo, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Toks etikečių ženklinimas turėtų garantuoti, kad produktas, skirtas vaikams, yra ištirtas mechaninių (medžiagos patvarumas, stabilumas, briaunų aštrumas), fizinių (garso stiprumas, kinetinė žaislo jėga), cheminių (kenksmingi cheminiai elementai, pvz., švinas, gyvsidabris; plastifikatoriai; medžiagų degumas) savybių atžvilgiu. Dar griežčiau yra tikrinami žaislai, skirti kūdikiams (žaislo patvarumas, smulkios detalės).
Saugiausios ir patikimiausios yra specializuotos vaikų prekių parduotuvės. Beje, ten žaislai nėra pigūs. Dėl to dauguma tėvų apsiperka turguose, didžiuliuose prekybos centruose ir internete. Čia pirkdami žaislus, turėtume labai atidžiai skaityti etiketes, įvertinti žaislo patvarumą ir saugumą.
Tačiau nepasitikėkime vien kainomis. Ne visada brangus žaislas yra vertas savo kainos. Šiuo metu mūsų rinka užversta kiniškų produktų mase. Bet – dėmesio! – tai ne tik pigiausi, „kičiniai“ žaislai. Kinijoje žaislus gamina ir didžiausi populiariausių žaislų koncernai, pvz., amerikiečių Mattel (Barbie, Hot Wheels, interaktyvieji žaislai, stalo žaidimai), Hasbro (My Little Pony, Littlest Pet Shop, interaktyvieji žaidimai). Ir nors jie brangūs, nes firminiai – ne visada jų kokybės standartai išlaikomi. Buvo atvejų, kad Kinijoje pagaminti žaislai buvo prisotinti kenksmingų cheminių medžiagų, vaikui žaidžiant atkrisdavo smulkūs elementai. Taigi būkime budrūs.

Koks žaislas pats geriausias?
Geras žaislas turi sudominti vaiką, lavinti jo gebėjimus. Dažnai tėvai nusivilia, kai jų nupirktas brangus, išreklamuotas „superžaislas“ staiga būna numestas į kampą. Stenkimės, kad daiktai, kuriuos dovanojame savo vaikams, būtų paprasti, bet įdomūs, kad būtų aišku, ką su jais daryti, kad lavintų kūrybiškumą, mąstymą, skatintų atrasti vis naujas galimybes. Tada žaislas greit nenusibos. Jei pripirksime daug įvairiausių žaislų – jie neatliks savo funkcijos, mat vaikas nesugebės skirti daug dėmesio kuriam nors konkrečiam daiktui. Nors parduotuvėse pasiūla begalinė, vis dar populiarūs yra paprasti, seni, išbandyti: barškučiai, šaškės, medinės kaladėlės, mašinyčių modeliukai.
Pasirinkime žaislus, kuriais žaidžiant galėtume dalyvauti ir mes, tėvai. Nėra geresnio būdo pažinti savo vaiką, kaip tik bendrauti žaidžiant kartu, pvz., stalo žaidimus.
Artėja šv. Kalėdos. Mano dukros ir jų draugai jau baigia rašyti laiškus Kalėdų Seneliui. Prašymų sąrašas – gana ilgas. Žaislų įvairovė kelia galvos skausmą. Tačiau stenkimės nesivadovauti madomis ir reklamomis, atsižvelkime į finansinius išteklius ir apgalvokime, ar ilgai mūsų atžalos džiaugsis nauja Barbe ar kokiu nors Spaidermenu. Laimė, mano atveju yra dar viena išeitis – abi dukros po ilgu “išsvajotų žaislų” sąrašu Kalėdų Seneliui prirašė dar vieną prašymą: “Noriu staigmenos”.

Susigaudyti žaislų tankumyne padės interneto svetainės, pvz.: www.gudragalvis.lt, www.etoys.lt, www.zaislaivaikams.lt, www.educco.pl