Sveiko gyvenimo būdas – ne trumpalaikė mada, o kasdienybė

Pastaruoju metu medijose labai daug kalbama apie sveiko gyvenimo stilių: sveiką mitybą, kūno kultūrą, tamtikrus laisvalaiko leidimo būdus, ekologiškumą įvairiose gyvenimo plotmėse. Taip pat šiame portale Sigitas Birgelis pateikia pokalbį su gydytoju Petru Zimnicku apie sveiką mitybą. Atrodo, kaimo gyventojams sveikai maitintis – nėra sudėtinga: patys pasirūpina savo daržovių, vaisių, mėsos, kiaušinių, pieno. Tačiau, tai dar nereiškia, kad tie produktai ekologiški. Vyrauja sąlyga: kuo mažiau cheminių trąšų, koncentratų ir kitų sintetinių priedų – tuo maistas sveikesnis. Žinoma, tam reikia daugiau pastangų ir įdėto darbo. Tarkim, žmogus turi apsispręsti ar kolorado vabalus nuo bulvių geriau nurinkti rankomis, ar sunaikinti cheminiu preparatu, kuris suveikia greičiau, bet, deja, patenka ir į augalą, į šaknis. Panašiai su piktžolėmis: nuravėti jas rankomis, ar supurkšti preparatu?

Miestų, miestelių gyventojai maisto pasirūpina prekybos centruose, turguose, parduotuvėse. Ne naujiena, kad maistas, kuriuo ten prekiaujama – yra labai paveiktas cheminėmis medžiagomis. Ūkininkai auginantys daržoves, vaisius, gyvulius pardavimui daro viską, kad derlius būtų kuo didesnis ir greitesnis. O vėliau perdirbtas maistas yra paruoštas taip, kad kuo ilgiausiai tiktų vartojimui, taigi – prisotintas įvairiausių konservantų. Tokio maisto pasiūla labai didelė, todėl jis ir yra pigiausias. Ekologiški produktai tų sintetinių priedų neturi, jie nėra toki “spalvoti” ir pagerinto skonio. Beje, dažniausiai yra taip, kad tas, kas skaniau – nebūtinai yra sveika. Žmogus turi savo protą ir teisę pats pasirinkti: ar jis valgis pigiai, greitai ir daug, ar pasirinks sveiką mitybą su saiku. Chemijos priemaišų neišvengsime, tačiau galime jų kiekį savo dietoje minimalizuoti. Todėl gal verta pamažu keisti įpročius, susidomėti sveiko, ekologiško maisto parduotuvių asortimentu ir tapti, nors retkarčiais, jų klientais.

Parduotuvių su ekologiškomis prekėmis mūsų krašte nėra. Arčiausiai mūsų – Suvalkų mieste, jų ko gero tik dvi. Viena iš jų – Onutės ir Juozo Šuliauskų, pavadinimu “Orkisz” (spelta kviečiai).

Onutė ir Juozas Šuliauskai mūsų krašte labiausiai yra žinomi kaip “Karčiamos”, esančios Seinų Lietuvių namų patalpose savininkai, kur teikiamos gastronomijos paslaugas, rengiami įvairūs pobūviai. Beje, tai ne vienintelis verslas, kurio ėmėsi ši šeima.

Onutė Šuliauskienė prasitaria, kad mintis apie sveiko maisto parduotuvę atėjo su laiku.

- Mes patys, mūsų šeimoje, stengiamės naudoti maistą be cheminių priedų, be konservantų. Kadangi mūsų krašte tokį maistą gana sunku gauti, sugalvojome įkurti parduotuvę būtent su tokiais produktais. Pagalvojome: gal ne tik mes norime sveikai maitintis?! – savo sprendimą aiškina moteris.

Seinai, kur gyvena ir dirba Šuliauskai, atrodė jiems per mažas miestas, kad įkurti tokio tipo parduotuvę. Ekologiškos prekės yra brangesnės, todėl ko gero, nedideliame miestelyje neatsirastų daug pirkėjų. Tada pagalvojo apie Elką arba Augustavą, bet galutinai prekiauti pradėjo Suvalkuose.

Šuliauskai parduotuvę pavadino “Orkisz” (lenkiškai), o ne lietuviškai - spelta kviečiai* dėl to, kad didžioji dalis pirkėjų – miesto gyventojai lenkai. Pavadinimas susijęs su parduotuvės asortimentu - spelta kviečiai pasižymi ypatingomi savybėmis ir dažniausiai auginami ekologiškuose ūkiuose.
Beje, Šuliauskų sveiko maisto parduotuvėje rasime ne tik speltos produktų.

- Mūsų parduotuvė veikia jau du metus. Prekiaujame labai įvairiais ekologiškais produktais, - sako Onutė. – Turime maisto alergikams: be gliuteno, be pieno priemaišų, diabetikams ir vegetarams. Siūlome labai daug įvairių rūšių ekologiškų žolelių arbatų, prieskonių, “sausų pusryčių”, javainių (musli), įvairių rūšių miltų ir priemaišų duonai kepti, kruopų, dribsnių, sėlenų, ryžių (natūralių, raudonų, juodų-laukinių), įvairių rūšių pupelių, nerafinuoto ir beržo cukraus, natūralios jūros druskos, anksčiau minėtos speltos įvairiausių produktų: miltų, kruopų, „pieno“, sėlenų, vaflių; grikių, burnočio** (Amaranthus) miltų, sėklų, dribsnių; linų sėmenų, - vardina moteris. – Pas mus galima nusipirkti ir šalto spaudimo aliejaus, tarp kitko - linų aliejaus (nuo neseniai turime nevalyto linų aliejaus, kuris ypač turtingas omega-3 rūgštimis) ir kitų rūšių: rapsų, alyvuogių, ryžių, sojos, riešutų ir kt. Taip pat turime didelį Yerba Matė*** arbatos ir įrankių asortimentą, ekologiškų gėrimų, sulčių, o taip pat pagal užsakymą - ožkos pieno produktų.

Onutė Šuliauskienė prie šio ilgo sąrašo prideda dar ekologišką medų, pyragus – skruzdėlynus ir daržoves: bulves, morkas, burokėlius. Sezono metu, “Orkisz” parduotuvėje galima gauti ekologiškai išaugintų pomidorų, agurkų, kopūstų, salierų, porų, o rudenį - obuolių. Be maisto, parduotuvėje galima nusipirkti ir ekologiškas valymo priemones, bei kosmetikus.

- Beveik visi produktai su sertifikatais, - tikina pašnekovė, - o likusieji - jeigu ne ekologiški, tai tikrai be cheminių priedų ir konservantų. Mūsų parduotuvės pasiūla kaskart įvairesnė ir didėja – turime pirkėjų, kurie yra gana reiklūs, ieško vis naujesnių prekių, dažnai mums netgi negirdėtų, - pajuokauja Onutė.

Gauti geros kokybės ekologiškų maisto prekių yra sudėtinga. Atrodo, mūsų krašte ekologiškų ūkių nemažai (vien Seinų apskrityje per 100 ūkininkų deklaruoja ekologišką ūkininkavimą), tačiau prekes Šuliauskai užssakinėja Varšuvos, Krokuvos bazėse, kur prekiaujama ekologiškais produktais.

- Dalis firmų, su kuriomis bendradarbiaujame, prekes mums atvežia asmeniškai, kitos – pagal užsakymą atsiunčia pokelius, – aiškina verslininkė. - Daržoves mums užtikrina ūkininkas iš Augustavo apylinkių. Jis prekiauja didesniais kiekiais, platesniu asortimentu, praktiškai užtikrindamas mums reikiamą prekių kiekį per ištisus metus. Iš tikrųjų - nėra lengva gauti prekę su ekologišku sertifikatu. – skundžiasi moteris. - Labai apgailestaujame, kad kolkas nepavyksta mums gauti geros rugines ar speltos duonos, be konservantų, be priemaišų.

Savaime aišku, kad ekologiškas maistas – sveikas maistas, be konservantų, taigi – daug vertingesnis nei produktai, kuriuos galima nusipirkti maisto parduotuvėse, prekybos centruose. Todėl ir produktų kainos yra didesnės.

- Užsakinėdami prekes, stengiamės išrinkti tokius produktus, kad būtų kokybiški ir su prieinama kaina. Sveiko maisto didelių prekybos bazių pasiūla yra tikrai labai plati, o kainos - labai įvairios, – pastebi Onutė. - Labai svarbu, kad prekė klientui būtų pasiekiama nuolatos.

Onutė Šuliauskienė džiaugiasi, kad paklausa ekologiškam maistui, nors labai pamažu, - bet didėja. “Orkisz” parduotuvę lanko kaskart daugiau pirkėjų, perka sveiką maistą, ieško vis naujesnių, įvairesnių prekių. Gera matyti, kad yra nemažai šeimų, kurios vartoja vien tik ekologišką maistą.

- Tie žmonės ne viską perka parduotuvėje – dalį maisto pasirūpina patys: užsiaugina ar pasigamina, - pastebi Onutė. - Daugiausiai sveiko maisto pirkėjai įsigyja speltos produktų, miltų duonai, įvairių aliejų rūšių, dribsnių, javainių, sėlenų, arbatžolių, prieskonių, ryžių. Dabar, pavasarį, labai populiaros sėklos daigams ir prietaisas daiginimui, - sako moteris. – Vasarą, - daug daugiau nei per ištisus metus, parduodame gėrimų, rudens-žiemos laikotarpiu – natūralių vitaminų, medaus, aviečių sirupo – vardina. – Dažniausiai pas mus apsilanko alergikai, kurie negali vartoti produktų su gliutenu ir perka specialiai jiems pagamintą duoną, makaronus, miltus, sausainius.

Šuliauskai žada palaipsniui plėsti savo parduotuvės pasiūlą.
- Šiuo metu norėčiau gauti ekologiškų svogūnų, česnakų, bet kol kas nepavyksta, - nusivilia verslininkė. – Galima būtų dar labiau praplėsti pasiūlą, eiti toliau: prekiauti ekologiška mėsa, jos produktais. Deja, čia nėra taip paprasta, kaip, tarkim, su daržovėmis – kuomet ūkininkui, jų augintojui pakanka turėti eko-sertifikatą ir jau jis gali savo produktus pristatyti parduotuvei, - dėsto Onutė. – O tarkim, ekologiškos mėsos gamintojai turi turėti veterinarinę ar sanitarinę priežiūrą, atitinkamas patalpas, pateikti produktus su tamtikra etikete, nustatyti galiojimo datą. Tam reikia papildomų lėšų ir energijos, kad įveikti įvairias ES procedūras – galbūt tai atbaido mūsų krašto eko-ūkininkus ir jie nesiima šių darbų. – svarsto moteris.

Tai ne vienintelė ekoūkininkų nenoro imtis tokių darbų prežastis. Ūkininkas auginantis ekologiškus mėsinius galvijus, kiaules ar naminius paukščius ir norintis pats pardavinėti jų mėsą, gali juos paskersti tik tam pritaikytoje skerdykloje, turi turėti vietą šviežiai mėsai laikyti ir specialų automobilį, kad ją pervežti. Tik iki 30 proc. tos mėsos jis gali pateikti kitoms parduotuvėms, prekybos centrams. Likusią mėsos dalį turi parduoti pats. Jei į kitus prekybos vienetus pateiks virš 30 proc. savo gaminių – bus jis laikomas mažmeninės prekybos verslininku ir turės jau mokėti mokesčius, kaip ir visi kiti verslininkai. Tokia veikla yra rizikinga – iki galo neaišku, ar bus paklausa mėsai, kurios kaina turi būti kelissyk didesnė už neekologiškos. Ne tik mūsų krašte, bet ir visoje Lenkijoje dar nėra tokių gilių ekologiško maitinimosi tradicijų, kad paklausa tokiems produktams būtų pelninga smulkiam gamintojui.

Ekologiško ir sveiko maisto parduotuvė lyg ir įpareigoja Šuliauskų šeimą toliau būti ištikimiems sveiko gyvenimo būdui, nors iš tikrųjų, šitaip gyventi yra šiek tiek sudėtingiau, reikalauja daugiau laiko ir darbo.

- Iš tikrųjų, šiais laikais yra sunku ir sudėtinga sveikai maitintis, - patvirtina Onutė. – Parduotuvėse siūlomi produktai persotinti chemijos, o žmonės vis mažiau laiko turi tam, kad asmeniškai viskuo pasirūpinti, pasigaminti. Mes taip pat labai užsiėmę, bet stengiamės vartoti kuo sveikesnį maistą, kuo mažiau įvairių cheminių preparatų.

Praktiškai visas daržoves naudojame augintas be trąšų, stengiamės gauti mėsos, kurioje kuo mažiausiai koncentratų likučių. Duoną - pradėjau kepti pati. Žiemai konservuoju vaisius ir daržoves tam, kad kuo mažiausiai valgyti pramoniniu būdu perdirbto maisto, - dėsto moteris. – Taip pat tvarkydama, valydama savo namus, stengiuos vengti cheminių preparatų, o vartoju actą, citriną, sodą, kepimo miltelius ir labai karštą vandenį, retkarciais “į pagalbą” pasitelkiu ir mūsų parduotuvėje prieinamus ekologiškus valymo produktus.

Moteris įsitikinusi, kad verta įdėti šiek tiek pastangų ir lėšų sveikam gyvenimo būdui. Ji tikisi, kad tai sustiprina jos šeimos atsparumą ir gal nors truputį padeda išvengti įvairių ligų. Šuliauskai norėtų, kad sveiko gyvenimo būdas būtų ne tik trendas, mada, bet kad taptų mūsų visų kasdienybe.

Božena Bobinienė

Parduotuvė “Orkisz” Suvalkuose, ul. Waryńskiego 18, tel.: 0875652153, el. p.: orkiszsuwalki@gmail.com, internetinis puslapis: www.orkisz.suwalki.pl.
Darbo laikas: pirmadienį-penktadienį: 8.30-16.30, šeštadienį 9.00-13.00.

* Spelta kviečiai - tai vieni seniausių grūdinių augalų. Archeologų duomenimis jie buvo žinomi dar akmens amžiuje. Spelta kviečiams priskiriamos ypatingos savybės reikšmingos žmonių mityboje: labai aukštas mineralinių medžiagų ir mikroelementų kiekis, didesnis baltymų kiekis lyginant su paprastaisiais kviečiais.
Mitybos specialistai teigia, kad ateityje paklausa augs ekologiniams ir dietiniams produktams, nes vis daugiau žmonių jautrūs paprastųjų kviečių glitimui (gliutenui). Kepant duonos produktus iš miltų su spelta kviečių priemaiša gaminiai įgauna ypatingą skonį bei ilgiau nepraranda šviežumo, galima ilgiau gaminius naudoti.
** Burnotis (lot. Amaranthus) yra labai vertingas augalas. Burnočio sėklos – lengvas, greitai įsisavinamas maistas. Burnočio baltymai yra pačios aukščiausios kokybės, lenkiančios bet kurį kitą javą ar baltyminį produktą, o vienos iš svarbiausių aminorūgščių – lizino – yra net du ar tris kartus daugiau nei kitose grūdinėse kultūrose. Atvirkščiai, angliavandenių yra mažiausiai. Kupina sauja burnočių turi daugiau kalcio nei stiklinė pieno. Ištirta, kad vegetarinėje mityboje burnočiai yra vertingesnis produktas už kviečius, kukurūzus, ryžius ir soją. Jis tinkamas vartoti alergikams – neturi gliuteno (glitimo). Šiomis dienomis burnotis atgimsta ir spėjama, kad taps vienu iš pagrindinių XXI amžiaus maistinių augalų.
*** Yerba Matė (isp. Mate) - gėrimas, gaminamas iš paruoštų ir išdžiovintų paragvajinio bugienio (isp. Yerba mate) lapų, juos užpylus karštu vandeniu.
Matė ruošiama specialiame inde, vadinamame kalabasa, kuris gaminamas iš paprastojo ilgmoliūgio vaisiaus. Gėrimas geriamas su specialiu vamzdeliu (bombilla), kuris tradiciškai gaminamas iš sidabro. Dabar dažniausiai vamzdeliai gaminami iš nikelinio sidabro, nerūdijančio plieno.
0,3-1,5 % visų matės medžiagų sudaro kofeinas, apie pusę jo jungiasi su rauginėmis medžiagomis, tad kofeinas veikia organizmą gana ilgai. Šią švelnaus poveikio arbatą patartina gerti greitai pavargstantiems, nesugebantiems sutelkti dėmesio žmonėms. Be to, matė slopina skrandžio jautrumą, apetitą. Matė labai ramina nervus ir suteikia reikalingą vitaminų kiekį. Joje gausu vitamino C, B1 ir B2, įvairių baltymų ir mineralų, fosforo, geležies bei kalcio.