Kai namai kvepia keptu pyragu

Burokų kaimas – vienas tų Punsko valsčiaus (Lenkija) kaimų, kurie artimiausiai prisišlieję prie Lietuvos-Lenkijos sienos. Vieną ankstyvo rudens dieną ir nuvykome į tą kaimą pas p. Birutę Zimnickienę – garsiąją Punsko krašto šeimininkę. Sumanių šeimininkių šioje apylinkėje netrūksta, tačiau p. Birutė savo sugebėjimus moka dar ir išreklamuoti, o skaniais pyragais ne tik apylinkės smaližius patenkinti, bet ir miestiečius iš Lenkijos gilumos sugundyti. Mes p. Birutę gerai pažįstam, žinom jos kulinarinius talentus, bet išsiruošėm pas ją dar kartą, kad šnekterėti apie jos naujus pasiekimus, žygius Lenkijos televizijoje, tolimesnius sumanymus.
Birutė Zimnickienė mus šiltai pasitinka, vedasi į jaukią virtuvę, sodina už stalo ir vaišina – žinoma – savo pyragais. Gerdami kavą ir skanaudami pyragus, kalbamės apie š. m. rugsėjo 21-24 d. įvykusį VII-ąjį „Mūsų kulinarinis paveldas” konkursą. Mūsų pašnekovė šiame konkurse dalyvavo ne pirmą kartą. Mes gerai atsimename, kai 2000-aisiais metais ji laimėjo garbės prizą „Perlą“ už visoje Lenkijoje geriausį raguolį (šakotį, mūsuose dar „bankuchenu“ vadinamą).

2008 metais minėto konkurso finalas įvyko Palenkės vaivadijos maršalkos įstaigoje. Renginio pagrindinis tikslas – atrasti ir pristatyti regioninius produktus bei padėti jų gamintojams tuos produktus apsaugoti atsižvelgiant į ES teisę. Be to, konkurso idėja yra paskatinti kaimo gyventojus ieškoti alternatyvių pelno šaltinių. Konkursą parengė Lenkijos regioninio ir vietinio produkto rūmai (Polska Izba Produktu Regionalnego i Lokalnego). Finansinę paramą skyrė Bendradarbiavimo fondas programa „Agro Smak 2” bei vaivadijos savivaldybės. Regiono finalą globojo Vaivadijos maršalka, kuris laureatams skyrė prizus. Šiemet konkurse dalyvavo virš 50 gamintojų, kurie pristatė per 70 įvairių gaminių iš visos Palenkės vaivadijos.
Poniai Birutei ir vėl pasisekė: konkurso „Ypatingų produktų kategorijoje” ji laimėjo III vietą už pyragą „kaminą”, o vėliau, jos pagamintas „skruzdėlynas” buvo įvertintas aukščiausiu apdovanojimu – „Perlu” ir pripažintas geriausiu Palenkės vaivadijos regioniniu produktu.
Pastaruoju metu pastebimas didžiulis susidomėjimas kulinariniu paveldu. Vasarą iš didmiesčių atvažiuojantys į kaimą poilsiautojai ieško sveikų, ekologiškų produktų, kurie primena dar vaikystėje pažintus skonius. O vietos gyventojai naudojasi proga papildomai pasipelnyti.
Laimėjimai konkursuose padėjo Birutei Zimnickienei išgarsinti savo sugebėjimus. Netrukus po „Mūsų kulinarinis paveldas” konkurso finalo, ją pakvietė Lenkijos viešosios televizijos I-osios programos kelių laidų autoriai. Apie lietuviškus pyragus mūsų krašto šeimininkė pasakojo tiesioginiame „Kawa czy herbata” laidos eteryje, bei laidoje ūkininkams „Tydzien”.

Ponia Birutė – labai energinga, žvali ir darbšti moteris. Kartu su vyru, išleidę į pasaulį tris dukras ir sūnų, savo ūkyje - kiek pajėgia - dirba patys, tačiau dažnai jėgų pritrūksta ir reikia samdytis darbininkus. Šeimininkė pripažįsta, kad retai kada eina į karvidę, greičiau – prie krosnelės su šakočiu ar keptuvės skruzdėlynui gaminti. Ypatingai vasarą, norint pasipelnyti, reikia smarkiai prie pyragų padirbėti. Tačiau ponia Birutė labai šį darbą mėgsta. Su atsidavimu studijuoja senas kulinarines knygas, ieško įdomių, susijusių su mūsų kraštu, receptūrų. Apie šakočio kepimo pradžią ir tolesnę jo raidą gali pripasakoti visą knygą, - turi net sumanymų aprašyti ar sufilmuoti visą kepimo procesą nuo senovės iki nūdienos. Deja, nelabai yra kam tuo užsiimti. „Norėčiau, kad mūsų močiučių paliktos receptūros, kepimo būdas, neišnyktų. Jau šiandien retai kuri moteris žino, kaip reikia kepti šakotį ant ugnies (žarijų), dauguma gamina jį pasinaudodama elektrinėmis krosnelėmis, o seniau juk įmanoma buvo tai padaryti tik ant žarijų. Kam koki svetimi žmonės turi aprašinėti mūsų kulinarinį paveldą, jeigu mes patys galėtume tai kuo puikiausiai atlikti” – tikina ponia Zimnickienė.
Birutė Zimnickienė noriai dalijasi savo sugebėjimais su kitomis šeimininkėmis. Dažnai yra kviečiama į įvairius renginius, kad pristatytų šakočio kepimą ant žarijų, skruzdėlyno, kugelių, vėdarų, ar kitų lietuviškų patiekalų gaminimą.

„Kai kada manęs moterys klausia: iš kur aš taip viską žinau? Man atrodo, kad aš tai žinojau visada – mane mokė mano mama, o ją – jos mama – mano močiutė. Ir aš moku ne tik pyragus išsikepti, bet ir mėsą paruošti, ir siūti, ir kitus namų ruošos bei rankų darbus atlikti. Stengiuos visa tai perduoti ne tik savo dukroms, bet ir kitoms šeimininkėms” – sukdama volą su šakočiu savo specialioje virtuvėlėje, sako šeimininkė. Mes, matydami, jog ponia Birutė užsiėmus, krypstame prie mašinos. „Atleiskite, kad neišlydėsiu, bet matot – negaliu palikt pyrago: arba nukris, arba prisvils…” – šūktelėja pavymui. Taigi, ne be prasmės kalbama: „Be noragų, nėr pyragų”.