Pavasaris. Bunda gamta, žaliuoja medžiai, žydi gėlės, kruta gyvūnai... Viskas keliasi iš žiemos snaudulio, kad pradėtų naują gyvenimą. Taip ir žmonės. Ir sukasi gyvenimo ratas... Nors pavasaris nėra išimtis – juk tuokiamasi ištisus metus, tačiau stebint Punsko parapijos (valsčiaus) gyventojų sujudimą tuoktis galima manyti, kad šis metų laikas labai skatina ką nors keisti, pradėti iš naujo. Pagrindinė priežastis, dėl kurios žmonės jungiasi į poras, yra abipusė meilė. O juk nuo seno žinia, kad šis jausmas ypač gaivalingas pavasarį... Aišku, priežasčių susituokti yra įvairių. Kartais meilė visai neatlieka pagrindinio vaidmens.
Balta puošni suknia ir vualis, aukso žiedai, virtinė papuoštų mašinų, jaudulį kelianti priesaika kunigo ir artimųjų, draugų akivaizdoje – tai ne vienos jaunųjų poros svajonė. Tačiau šiais laikais jauni žmonės, ypač didmiesčiuose, tuokiasi ne itin entuziastingai. Laikui bėgant keičiasi ir gyvenimo stilius, ir įpročiai, modifikuojamos tradicijos, apeigos. Ačiū Dievui, praėjo laikai, kai apie jaunųjų ateitį sprendė tėvai, giminės. Nieks dabar per prievartą jaunųjų nesutuoks. Šiais laikais dviejų jaunų žmonių draugavimas tampa gyvenimu dviese – viename bute, su bendru biudžetu ir t. t. Neva tam, kad vienas kitą geriau pažintų ir išbandytų, ar vienas kitam tinka. Tikriausiai ne vienai močiutei tai netelpa galvoje, bet toks gyvenimo būdas, atrodo, tampa visiems natūralus ir priimtinas. Dėl to jaunuoliai tuoktis neskuba. Pirmiausia reikia baigti mokslus, rasti gerą darbą, pradėti karjerą, įsigyventi... Kita priežasčių yra dabartinis gyvenimo būdas: žmonės daugiau dėmesio skiria sau, savo patogumui. Juk šeima, tai atsakomybė už kitą žmogų, o ateity – dar ir už savo vaikus. Atsakomybė ir pareigos – vadinasi, mažiau laiko ir lėšų tik sau. Dar kita priežastis – pačių sutuoktuvių, pokylio suorganizavimo kaina, tam skirtas laikas. Žinoma, galima sakyti: nereikia kelti didelių puotų, puoštis prabangiais drabužiais ir pan. Galima susituokti kukliai (nors tai nereiškia, kad išlaidų nebus). Tačiau ir jaunieji, ir ypač tėvai jaučia, kad tai vienas svarbesnių gyvenimo įvykių, kurį privalu kaip nors ypatingai paminėti. Juk viskas yra žmonėms ir dėl jų.
Šiemet Punsko krašte planuojamos ne vienos vestuvės (dalis jau įvyko). Reikia tik džiaugtis – turėsim daugiau jaunų šeimų. Beje, kiek jaunavedžiams ir tėvams reiks sumokėti tuokiantis ir keliant vestuvių puotą Punske?
Punsko jaunimas neatsilieka nuo kitų ir taip pat neskuba tuoktis. Dažniausiai baigę Punsko mokyklas jaunuoliai pasirenka tolesnį mokslą – jei ne Lietuvos aukštosiose mokyklose, tai Lenkijoje – ar stacionariai, ar neakivaizdiniu būdu. Vėliau bando susirasti darbą, pradėti gyventi savarankiškai. Taigi mūsų jaunimas tuokiasi vidutiniškai 25-33 metų. Labai daug porų ilgus metus draugauja (vidutiniškai 3-5 metus). Tačiau, pasak mano pašnekovų, kurie neseniai savo vestuves atšoko, ir tų, kurie dar ruošiasi tam ypatingam įvykiui, ateina toks laikas, kai pora susimąsto ir nusprendžia kažkaip „legalizuotis“. Pasirodo, šiais laikais, norint, kad viskas vyktų sklandžiai, apie vestuves reikia pradėti galvoti pusę metų ar metus anksčiau. Priežastis – organizaciniai dalykai: reikia susiieškoti piršlį ir svočią (liudininkus), surinkti vestuvėms lėšų, užsakyti pokylių salę, muzikantus, pakviesti svečius, padaryti tai, ko reikalauja Bažnyčia.
Punsko krašte dažniausiai pasirenkama santuoka pagal konkordatą. Ji lygiai galioja, kaip ir įvykusi valstybiniame metrikacijos biure. Tuokiantis metrikacijos biure reikia sumokėti per 80 zl mokestį, o bažnyčioje tai atsieina kur kas brangiau. Indėlį sunku pavadinti auka Bažnyčiai, kadangi nustatytas vidutinis mokestis – apie 1000 zlotų (tarkim, kunigui atseikėjama apie 600 zl, vargonininkui – 300 zl ir zakristijonui – 150 zl). Tai užmokestis už šv. Mišias ir įrašą į metrikus. Kaina gali pakilti, jeigu jaunasis arba jaunoji yra iš kitos parapijos, ir iš ten reikia pristatyti parapijai, kurioje vyks sutuoktuvės, gimimo liudijimą. Jaunieji turi dalyvauti priešvedybiniame „apmokyme” ir du kartus prieiti išpažinties. Bažnyčią puošia jaunavedžiai savo nuožiūra (tai kainuoja 200-300 zlotų).
Retas atvejis Punsko apylinkėse, kad vestuvės būtų kuklios ir paprastos. Dažnai vestuvių pokylio svečių skaičius viršija šimtą. Kartais, jei giminė plati, būna ir 200 vestuvininkų. Akivaizdu, kad tai kainuoja.
Pirmiausia – kvietimai. Mūsų krašto lietuviškų šeimų jaunimas dažniausiai užsako kvietimus Punsko „Aušros” leidykloje (kaina 1,50-4 zl). Pokylį kai kurie laiko pačiu svarbiausiu vestuvių elementu. Dar ne taip seniai pokyliai vykdavo ir jaunojo, ir jaunosios namuose, kur patys namiškiai, samdydami „gaspadines”, gamindavosi maistą, puošdavo kluoną ar garažą, kviesdavo pažįstamą muzikantą. Dabar patogiau užsakyti pokylių salę ir maistą. Dažniausiai vestuvės vyksta P. Krakausko sodyboje Trakiškėse (kompleksiškos paslaugos) arba buvusiam „Rūtos” restorane Punske, kur maistą paruošia Punsko gastronomijos įmonės („Punsko užeiga”, „Karčiama”) ar tiesiog pasamdyta šeimininkė.
Priklausomai nuo metų laiko, pokylio kainos keičiasi, tačiau vidutiniškai vestuvių rengėjams reikia sumokėti apie 130 zlotų už asmenį bei dar kelis tūkstančius už svaigiuosius gėrimus. Žiūrint, kiek kviečiama svečių, toks pokylis gali kainuoti ir keliasdešimt tūkstančių zlotų.
Nemažai sumokėti tenka ir muzikantams. Jie už dvi dienas prašo 2-3 tūkstančių zlotų. Dažniausiai į lietuviškas vestuves yra kviečiami muzikantai iš Lietuvos. Panašiai kainuoja ir fotografo/filmuotojo paslaugos.
Na, ir pagaliau prieinam prie jaunųjų išlaidų: jaunosios suknelė, vualis, puokštė, bateliai, šukuosena, makiažas – apie 2 tūkstančius zlotų; jaunojo kostiumas, batai, marškiniai, kaklaraištis – apie 800-1000 zl. Sutuoktinių žiedai – nuo 400 iki 700 zl. Tai tik pagrindinės vestuvių išlaidos. O dar daugiau yra smulkesnių. Galų gale, paskaičiavus visus kaštus, gaunama gana įspūdinga suma, už kurią galima būtų nusipirkti visai neblogą automobilį. Paklaususi kelių jaunųjų porų, ar visi išleisti pinigai „grįžta“ (susumavus viską, ką jiems padovanojo atvykę svečiai), gavau atsakymą, kad galbūt tik pusė sumos. Kita pusė – tai jau jaunųjų dovana svečiams.
Peržvelgus standartinių Punsko krašto vestuvių kainoraštį, nenuostabu, kad jaunimas tuoktis neskuba. Žinoma, yra atvejų, kurie šio standarto neatitinka, – tikriausiai galima susituokti ir pigiau arba dar brangiau. Svarbiausia, kad vedybos būtų vykusios ir santuoka tvirta. Juk linksmybės netruks ištisus metus, gyvenimas atneš visokių išbandymų, sunkumų ir rūpesčių. Tad, jau susituokę ir dar besirengiantys tai padaryti – turėkite drąsos ir ryžto visas kliūtis įveikti ir džiaugtis bendra ateitimi ne tik per vestuves, bet ir joms praūžus!
Brak komentarzy:
Prześlij komentarz